Savanorė Agnė apie dieną bibliotekoje, kada norisi skraidyti

           Kiekviena savanorių diena bibliotekoje yra vis kitokia. Kaskart sugalvojame, ką nuveikti, kaip pasilinksminti. Mes, savanoriai, jau ne kartą įsitikinome, kad bibliotekoje gali būti labai smagu. Ir ji visai nepanaši į statišką, tylią knygų saugyklą, šventovę, kaip įprasta manyti... 
           Štai vakar ne tik galvojome, tobulinome užduotis mūsų organizuojamam žaidimui „Posūkis-galvosūkis“, rūpinomės kanceliarinėmis ir ūkinėmis prekėmis, bet ir užsiėmėme edukacine-menine veikla. Lankėmės „Vaikų literatūros skyriuje“ ir apžiūrėjome naują parodą. Joje eksponuojamos įvairiausios batikos (šia technika dekoruotos skarelės).  Kokių tik formų, spalvų ar ornamentų ten nėra. Bet demonstruojama ne tik ši paroda. Taip pat apžiūrėjome originalią veltinių parodą. Įdomu tai, kad daugelis darbų yra pateikti ant muilo gabalėlių, tad atrodo ne tik gražiai ir stabiliai, bet ir kvepia muilu.

Apžiūrėjusios parodas susipažinome su  „Vaikų literatūros skyriaus“ gyventoja ir knygų saugotoja ragana Felicija (kaip mes pavadinome). Ji buvo labai graži. Ploni pirštai, kumpa nosis, tradiciniai atributai – šluota ir smaili kepurė. Šis personažas tikrai mums priminė kažkada skaitytas pasakas apie raganas ir velnius. Net kūnas pašiurpo. Taigi ėmėme aiškintis, kas pagamino šią lėlę. Sužinojome, jog tai bibliotekos geros bičiulės menininkės, lėlininkės Gitanos Montvidienės kūrinys. Negana to, sužinojome, kad tai ne pirma raganaitė, dovanota „vaikų literatūros skyriui“. Kaip tyrėjos išsiaiškinome, jog pirmąją raganą pagamino bibliotekos darbuotoja, mūsų viena iš mentorių, Inga Liekmanienė. Buvome labai susidomėjusios, norėjome pamatyti ir tą lėlę. Nenusivylėme, ji tokia pat graži, tik pagaminta iš paprastesnių priemonių. Šiuo metu ji paslėpta, nes laukia atnaujinimo ir savo kampelio.

Susipažinusios su raganomis atkreipėme dėmesį ir į Zuikių Puikių parodą, eksponuojamą „Vaikų literatūros skyriaus“ tambūre. Tie zuikiai buvo tikrai simpatiški ir visi skirtingi. Pasidžiaugusios Zuikių Puikių draugija ir sužinojusios, kad tai yra parodėlės „Zuikių mokykla“ dalis, grįžome į savo susibūrimo vietą – „Jaunimo erdvę“, kur mūsų laukė kiti savanoriai..

Tuo mūsų diena dar nesibaigė. Nusprendėme išbandyti vieną žaidimą „Social Network“. Esame rimti žmonės, tad visą partiją (3 ratus) sužaidėme iki galo. Žaidimas pasirodė visai nieko, bet nusprendėme, kad jis skirtas socialinių tinklų fanatikams, o mes tokie nesame. Bet nė vienas nesigailėjome, nes tai nauja patirtis, nauji įgūdžiai, ir šiaip įdomus laiko praleidimas.

Jaunimo erdvėje žaidžiam stalo žaidimus.